^Į viršų

Gyvasis pasaulis - bioinžinerinė kūryba


Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/kirvelis/domains/kirvelis.lt/public_html/dobilas/templates/dd_sosassy_19/functions.php on line 202

A-M. Ampero kibernetikai 175, o N. Vynerio - tik 70


Dobilas KIRVELIS
LMS klb. LAISVIEJI

 

PARSISIŲSTI PowerPoint prezentaciją


1834 m. Paryžiuje pasirodė originalus matematiko-fiziko Andrė-Marie Ampėre filosofinis veikalas „Mokslo
filosofijos esė
“ (Essai sur la philosophie des sciences, ou Exposition analytique d‘une classification naturelle
de toutes les connnaissances humaines“. Paris, Bachelier, 1834
), kuriame tarp plačiai apžvelgtų to meto
mokslų, jų matematinio požiūrio binarinės klasifikacijos, autorius atkreipia dėmesį į politikos mokslą apie
valstybės valdymą – KIBERNETIKĄ. Mokslų klasifikacijos požiūris gimė ginčyjant su to meto gyvybės rūšių
klasifikacijos pasaulinio autoriteto Žoržu Kiuvje (
Georges Cuvier, 1769-1832) koncepciją. Pats veikalas buvo
kuriamas 1832-34 m.m. laikotarpiu pietų Prancūzijos
Clermont-Ferrand miestelyje, kuriame kelis metus
Amperas buvo priverstas užtrukti dėl choleros epidemijos Paryžiuje. Čia jis sutiko mokso bendramintį
miestelio bibliotekininką Benua Gono, su kuriuo diskutuodami paruošė veikalą spaudai. Nežiūrint to, kad AM. Amperas mirė po dviejų metų, 1836 m., rankraščiai su originaliomis mokslų klasifikacijos lentelėmis buvo
publikuojami iki 1843 m. Išskleista Kibernetikos samprata pateikiama IV skyriaus IV-jo paragrafo antrojoje
dalyje kaip Politikos mokslo trečios eilės mokslas: antros eilės mokslai – politikos teorija – Sinkeimenika, ir
politikos praktika. Politikos praktikos trečiajame lygyje kaip praktikos teorija įvardyjama KIBERNETIKA, o
kaip politinės praktikos taikomoji teorija – VALDŽIA. Bet ši mokslo idėjinė koncepcija po to buvo užmiršta
geram šimtmečiui.

Prieš 70 metų (1948-1950 m.m.) JAV matematinio mąstymo plataus mokslinio požiūrio
asmenybė Norbertas Vyneris (
Norbert Wiener,1894-1964), gimęs prieš 125 m., po 55-ių metų, pasauliui
padovanojo 2 knygas, kurios tapo lyg tai išvis naujo mokslo – KIBERNETIKOS (
Cybernetics) gimimo
„metrikais“. Tai „
Cybernetics: Or Control and Communication in the Animal and the Machine“ ir „The
Human Use of Human Beings
. Pagal N. Vynerį, KIBERNETKA yra tarpdisciplininis-sisteminis mokslo
požiūris į organizuotas sistemas, kuriose, dėl esančių informacinų ryšių bei struktūros, yra vykdomos valdymo
procedūros, suteikiančios gyvūnams, kai kurioms mašinoms ir Žmonių visuomenei galimybę ne tik stabiliai
egzistuoti, bet net progresuoti (augti, plėstis, tobulėti). Su KIBERNETIKA atsirado nauja jo pamatinė mokslo
sąvoka INFORMACIJA, taip pat savarankiška kaip Fizikos
energija, Chemijos medžiaga, bei naujas mokslas
INFORMATIKA, sietinas su organizuotų sistemų nematerialiosiomis savybėnis –
siela, dvasia, tai, ką VU
prof. Andriaus Sniadeckio (
„Teorya Jestestw Organicznych”. 1804) pavadino gyvųjų organizmų
organizuojanti jėga“, kaip jų moksliniu paaiškinimu. XXI-jame amžiuje kibernetinio valdymo sąvoka dažnai
suprantama kaip sistemos valdymas specialių informacinių technologijų pagalba. Pastebėtina, kad tuo pačiu
laiku ir ten pat – JAV, matematinio mąstymo inžinierius Klodas Elvudas Šenonas
(Claude Elwood Shannon,
1916–2001
) publikavo šios naujos nematerialios kibernetikos mokslo pamatinės vertybės – INFORMACIJOS teorijos
pagrindų veikalą – „
Matematinė informacijos teorija(„The Mathematical Theory of Communication“), kuri
padėjo pamatus entropinės informacijos kiekybiniam įvertinimui bei matavimui.
Tenka apgailestauti, kad Kibernetika Lietuvoje dar ir šiandien nėra adekvačiai suprasta ir įvertinta. Nors
kasdien girdime, skaitome, matome apie vis augančius kibernetinius pavojus bei didžiules kibernetikos
mokslo galimybes tiek VALDYMO teorijos, tiek praktinės veiklos – VALDŽIOS, pagal Žmonių sampratą
požiūrius. Nematome, kad ekonominės ir neurokibernetinės kibernetikos pradininkas Stafordas
Beras (
Anthony Stafford Beer, 1926-2002) dar prieš 45 metus, 1970-1973 m.m. Čilės valstybės valdymą bandė
organizuoti pagal Žmogaus nervų sistemos-smegenų valdymo principus - įgyvendinant
CyberSyn sistemą.
Taip pat negirdimas ir Gary Hamel kvietimas XXI-jame amžiuje kurti Vadybos-Valdymo teoriją (
„The Future
of Management“. Harvard Businnes School Presss, 2007
), Management 2.0, nes šiandien adekvačios
mokslinės valdymo teorijos kol kas nesą. O Valstybės – sudėtingiausios ir atsakingiausios žmonių
„MAŠINOS-ORGANIZMO“, net ir labiausiai išsivysčiusiame pasaulyje valdomos be mokslo - stichiškaiempyriškai, labiau karinių-ekonominių jėgų interesų principais, bet ne Žmonijos gerovės siekio nuostatomis.

Copyright © 2013. Dobilas Jonas Kirvelis  Rights Reserved.